Mokslo aukštumų gali siekti kiekvienas
Mokslo aukštumų gali siekti kiekvienas

Nuvilnijus Rio de Žaneiro olimpiadai sporto šventė dar nesibaigia. Rugsėjį vyksiančiose parolimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinės sudėtyje startuos ne vienas atletas, siekiantis ar jau pasiekęs ne tik sporto, bet ir aukštojo mokslo aukštumų.

 

Sportuoja nuo mokyklos laikų

Lietuvos parolimpiečiams, netrukus vyksiantiems į Rio De Žaneirą, pats treniruočių įkarštis. Tačiau aklųjų riedulio (golbolo) parolimpinės rinktinės nariai Mantas Brazauskis, Genrik Pavliukianec ir Justas Pažarauskas bei rutulio stūmikas ir disko metikas Mindaugas Bilius atskleidžia, kad pastaruoju metu jie laiką leisdavo ne tik sporto salėje, bet ir aukštųjų mokyklų auditorijose.

Į visų keturių atletų gyvenimą sporto ir mokslo pasiekimai atėjo ne iš karto. Pradėję sportuoti dar besimokydami vidurinėse, šie parolimpiečiai dabar gali pasigirti savo kolekcijoje turintys pačių įvairiausių apdovanojimų. Aklųjų riedulio rinktinės nariai pasakoja šią sporto šaką atradę specialiose, regos negalią turinčių vaikų mokyklose. Tuo tarpu Mindaugo Biliaus istorija kiek kitokia. Sportininkas vaikystėje neturėjo sveikatos problemų, mokykloje lankė atletikos treniruotes, tačiau vėliau gavo traumą. Tapęs neįgaliu, jis perėjo prie neįgaliųjų rungčių disko metimo ir rutulio stūmimo srityse.

Studijų baimė išnyko

Sportuodami, atletai siekė ir aukštojo mokslo, nors jų kelias diplomo link buvo nevienodas. „Visada norėjau studijuoti, todėl ir ryžausi šiam žingsniui. Gal kiek nerimavau dėl to, kaip dėstytojams seksis su manimi bendrauti. Tačiau sprendimas siekti mokslo tikrai nenuvylė - nuo pat studijų pradžios jaučiau aukštosios mokyklos, į kurią įstojau, administracijos palaikymą. Buvau pirmas neįgalusis, studijavęs toje kolegijoje, tačiau mačiau didelį norą bendradarbiauti pasirenkant atsiskaitymo formas, derinant tvarkaraštį, ieškant įvairios informacijos. Pavyko sėkmingai išlaikyti egzaminus, apsiginti diplomą ir štai dabar jau studijuoju universitete, išlyginamųjų studijų programoje", - atviravo profesinį teisės bakalaurą įgijęs ir universitetinio aukštojo mokslo siekiantis Mantas Brazauskis.

Panašiais įspūdžiai dalijasi ir Justas Pažarauskas. „Studentams, turintiems regėjimo negalią, didesnių problemų kilti neturėtų. Man taip pat jų nekilo - dėstytojai leisdavo atsiskaityti žodžiu, kai kada atsakymus parašydavau atsineštu kompiuteriu", - pabrėžė Justas.

Aklųjų riedulio rinktinės kapitono Genriko Pavliukianeco patirtis kiek kitokia. „Vidurinės tikrai nebaigiau „raudonu diplomu". Mokslai per daug netraukė, todėl po mokyklos visą dėmesį skyriau sportui. Vis dėlto prieš keletą metų pradėjau studijuoti. Žinoma, po dviejų dešimtmečių pertraukos buvo išties nelengva vėl pradėti mokytis, nes ir imlumas mokslams kitoks, ir daug naujovių. Vis dėlto supratau, kad iš sporto negalėsiu pragyventi visą gyvenimą, reikia įgyti specialybę. Taigi, nors ir ne geriausiais balais, tačiau sugebėjau baigti studijas ir šiemet kolegijoje apsigyniau reklamos bakalauro diplomą", - pasidžiaugė parolimpietis.

Pasak G. Pavliukianeco, neįgaliesiems tikrai nereikėtų bijoti studijuoti aukštojoje mokykloje. „Bent jau aš turėjau tikrai puikią koordinatorę Laimutę Kregždienę, kuri visuomet paaiškindavo, ko nesuprasdavau. Taigi, mokytis niekada nevėlu. Visi, kurie bijote, nenorite, ar nepasitikite - drąsiai stokite. Juk suteikiama ir valstybės parama neįgaliesiems studentams, mokymosi priemonės. Technologinių galimybių taip pat netrūksta", - pabrėžė diplomuotas reklamos specialistas.

Informacijos sklaida nevienoda

Vis dėlto, objektyvaus situacijos vertinimo parolimpiečiai taip pat nestokoja ir neslepia iššūkių, kilusių jiems studijuojant. Rutulio stūmikas ir disko metikas Mindaugas Bilius atskleidžia, kad prieš keletą metų studijuodamas bakalauro programoje neturėjo informacijos apie neįgalių studentų galimybes gauti finansinę ar kitą paramą. Pasak parolimpiečio, tai galėjo lemti ir aukštosios mokyklos, kurioje tuo metu mokėsi atletas, informacijos sklaidos spragos.

„Studijuodamas bakalauro programoje negavau informacijos apie neįgaliųjų galimybes gauti valstybės paramą. Vėliau, jau studijuojant kito universiteto magistrantūroje, informacijos srautas didėjo", - sakė jis.

„Paramos galimybės man buvo labai svarbios. Studijų magistrantūroje metu jau gaudavau ir socialinę stipendiją, ir tikslines išmokas. Ši parama leido man užsitikrinti pragyvenimo galimybes, nuomotis butą. Iš socialinės stipendijos netgi susitaupiau sumą, reikalingą paskolos už studijas grąžinimui - paskolą kažkada buvau pasiėmęs studijoms. Paradoksalu, tačiau sutaupytos lėšos galėjo likti mano poreikiams - per vėlai sužinojau, kad neįgalūs studentai nuo paskolos grąžinimo gali būti atleisti", - atviravo Mindaugas Bilius.

Dviguba parama

Valstybinio studijų fondo (toliau - Fondas) direktorius Ernestas Jasaitis taip pat pabrėžė, kad aukštosios mokyklos ir jų padaliniai turėtų neužmiršti kuo plačiau informuoti studentus apie paramos galimybes. Tuo labiau, kad šiuo metu neįgalūs studentai gali gauti net dviejų rūšių paramą.

„Studentai, turintys 45 procentų ir mažesnį darbingumą, gali gauti socialinę stipendiją (123,50 Eur), kuri mokama kiekvieną mėnesį. Prašymai socialinei stipendijai turi būti pildomi internetu kas semestrą. Šiemet prašymų priėmimas vyks nuo rugsėjo 15 iki spalio 10 dienos. Patys prašymo užpildyti negalintys studentai turėtų kreiptis į savo aukštosios mokyklos paskirtą studijų koordinatorių. Iškilus papildomiems klausimams neįgalūs studentai taip pat visada gali pasikonsultuoti su mūsų specialistais", - atskleidė Fondo Stipendijų ir finansinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Vigėlienė.

Neįgalūs studentai gali gauti ir kitą paramos rūšį - tikslines išmokas. „Fondas vykdo tęstinį projektą „Studijų prieinamumo didinimas". Projekto metu studentams, turintiems negalią, kas mėnesį mokamos tikslinės išmokos, įsigyjama turto projekto partnerių - aukštųjų mokyklų - informacinės ir fizinės aplinkos gerinimui, vykdomi mokymai jų darbuotojams. Norintys gauti šią paramą studentai rudens semestro pradžioje turi kreiptis į savo aukštąją mokyklą. Paramos dydis - 152 eurai", - teigė projekto vadovė Ilona Jacob.

Be tiesioginės paramos, neįgalūs studentai gali gauti ir valstybės remiamą paskolą. Fondo Paskolų skyriaus vedėja Kristina Novickienė atskleidžia, kad neįgalūs studentai (paskolų gavėjai), kuriems nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, baigę, nutraukę studijas ar pašalinti iš aukštosios mokyklos, turi teisę kreiptis į Fondą dėl vienai studijų programai ar doktorantūrai gautos valstybės remiamos paskolos ar jos dalies grąžinimo. „Įvertinus atleidimo nuo valstybės remiamos paskolos grąžinimo faktinį pagrindą ir paskolos gavėjo turtinę padėtį, sprendžiama, ar jį atleisti nuo paskolos (jos dalies) grąžinimo", - pabrėžė K. Novickienė.

Paskolų skyriaus vedėja taip pat priminė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 22 iki rugsėjo 16 dienos visi studentai, norintys gauti valstybės remiamą paskolą šiems mokslo metams, gali pateikti elektroninius prašymus-anketas. Studentams rudens semestrą teikiamos valstybės remiamos paskolos studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms (iki 1 900 Eur per metus) ir dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis (iki 2 280 Eur per metus).

„Siekiame visiems studentams sudaryti kiek galima palankesnes sąlygas studijuoti, o neįgalius studentus kviečiu drąsiai žengti akademiniu keliu. Kaip įrodė mūsų parolimpiečiai, negalia tikrai nėra kliūtis siekti mokslo aukštumų", - naujųjų mokslo metų proga sveikindamas studentus ir visą akademinę bendruomenę sakė Fondo direktorius E. Jasaitis.